13.4 C
Birštonas
2024 / 03 / 28

Bręsta dar vieni pokyčiai

Ar jau skaitėte?

Šalyje – pertvarkos. Pristatytos naujos reformos, kurios gyvenimą, kaip teigia Vyriausybė, pagerins visos Lietuvos gyventojams. Dar vieną reformą, kuri gyvenimą jau dabar daro geresnį, turi parengę mokiniai. Jų dėka, žmonės džiaugsis ne didesniais atlyginimais ar pensijomis, bet švaresne gamta.

- Reklama -

Pokyčių ėmėsi dar metų pradžioje

Vyresnių klasių moksleiviai, pasiryžę keisti kasdienius įpročius ne tik namuose, bet ir mokykloje, registruotis į ekologinį projektą „Žalioji olimpiada” pradėjo dar sausio mėnesį. Aktyviai dalyvavę pirmajame nacionalinės olimpiados etape, moksleiviai tobulino turimas žinias apie ekologiją, stengėsi rūšiuoti atliekas ir kitaip tausoti nuolat mažėjančius gamtos išteklius. Stiklo, plastiko ir popieriaus surūšiuota tiek, kiek sveria maždaug 16 mėlynųjų banginių – beveik 39 tonos. Dėl atsakingo mokyklų bendruomenių vandens vartojimo, 12 Lietuvos šeimų visą mėnesį galėtų nemokėti už vandenį.

Reformą įgyvendina nemokamai

Valdžia savo reformoms įgyvendinti išleis šimtus milijonų eurų, tuo tarpu moksleiviai kuria pridėtinę vertę iš jau panaudotų atliekų. Jų reformos principas paprastas, artėjant mokyklos šventei, technologijų pamokose papuošimus galima pasigaminti iš kartą jau naudoto popieriaus ar plastiko. Taip pat galima pasigaminti žaidimų, knygų skirtukų, įspėjamųjų ar mokomųjų plakatų bei galybę kitokių mokyklos ir kasdieniam gyvenimui reikalingų daiktų.

Aktyviausiai pokyčiai įgyvendinami regionuose

- Reklama -

Grandiozinės ir rodės neįgyvendinamos idėjos autoriai ne mokiniai, o „Žaliosios olimpiados” sumanytojai. „Žaliasis taškas“ ir „RV agentūra” ją rengia jau 2-us metus. Pastebima, kad keičiasi ne tik moksleivių įpročiai, bet ir požiūris į vartojimą. Surūšiuojamų bei pačioje mokykloje perdirbamų atliekų skaičius taip pat auga.

Pademonstravę didžiausią užsispyrimą ir komandinę lyderystę iš 252 Lietuvos mokyklų į pusfinalį pateko net 72-jų mokyklų moksleiviai. Ir nors kalbama, kad įvairiuose projektuose dažniausiai pasižymi didmiesčiai, olimpiados dalyviai drąsiai griauna nusistovėjusius stereotipus.

Aktyviausi ekologiniame projekte Raseinių, Prienų, Šakių, Šalčininkų ir Joniškėlio moksleiviai. Smagiausia tai, kad pokyčių mokyklose nori visi, todėl ir dirba kaip vienas kumštis. Šiais metais didžiųjų miestų tarpe lyderio pozicijas užima Panevėžys. Panašu, kad susitelkę aukštaičiai pralenkė užsispyrimu garsėjančius žemaičius, Klaipėdos regioną. Tiesa, žemaičiai nežada nusileisti ir savo nusiteikimą planuoja atskleisti antrajame olimpiados etape.

Ekologijos ir aplinkosaugos išmanymą, teisingo atliekų tvarkymo įgūdžius, racionalaus resursų naudojimo ir aplinkos kokybės gerinimo žinias per 1000 šalies moksleivių gegužės mėnesį vyksiančiuose pusfinalių renginiuose demonstruos Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Simona Rasalė
Marketingo ir komunikacijos vadovė

Daugiau informacijos: http://www.zaliasistaskas.lt/zalioji-olimpiada.html

TOP naujienos

Derybos su pedagogų profsąjungomis bus tęsiamos

Šiandien Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus dar kartą susitiko su pedagogų profesinių sąjungų atstovais aptarti galimybes, kaip padidinti mokytojų darbo užmokestį ir pagerinti...

5 praktiški Edvino Krungolco patarimai sportuojantiems

Užsiimate aktyvia fizine veikla ir stengiatės nuolat žiūrėti, ką dedate į savo lėkštę? Kad būtų lengviau derinti fizinę veiklą su mityba, pravers profesionalų patarimai....

Paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis dėl koronaviruso grėsmės

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos...

Nekilnojamojo turto rinka arba gyvenimas skruzdėlyne

Visi kada nors buvote miške ir matėte skruzdėlyną. Sakysite, kas čia įdomaus? Suneštas didžiausias lapų, šakelių, spyglių kalnas, apie kurį zuja dešimtys tūkstančių skruzdėlių,...

Apie klaidingą, bet alternatyvos neturintį žodį „neįgalus“

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis...

Švietimo sistemoje, kaip džiaze: reikalinga improvizacija

„Dirbant pagal standartus ir laikantis švietimo sistemos taisyklių, įstatymų, be abejonės, individualumas, originalumas, kūrybiškumas nunyksta. Mažėja galimybė būti ir veikti savitai. Bet kokia sistema, jau pagal apibrėžimą, netoleruoja išimčių. Tie, kas nukrypsta nuo standarto,...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS