fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Dronų sportas Lietuvoje: entuziastų sparčiai daugėja

Šiandien dronai atneša džiaugsmo ne tik panoraminių fotografijų gerbėjams. Lietuvoje kasmet populiarėja nauja sporto šaka – dronų varžybos (Drone Racing), o bepiločių skraidyklių valdymas pasaulyje sparčiai skinasi kelią į profesionalaus sporto pasaulį. Dronų entuziastus vienijančios organizacijos įsitikinusios, jog tai – ateities sporto šaka.

Šiemet Lietuvos dronų sporto mėgėjai skaičiuoja – vien per artimiausius keletą mėnesių Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje vyks 5 rimtesnės varžybos, sutrauksiančios dalyvius iš įvairių šalių.

„Manau, šios sporto šakos laukia šviesi ateitis“, – prognozuoja bepiločių skraidyklių entuziastas, Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Arminas Volskis.

Sportui – kitokie modeliai

Ženkliai atpigusi dronų technologija jau spėjo užkariauti tūkstančių gerbėjų širdis. „Greitis, adrenalinas, stresas ir per sekundės dalį priimami sprendimai, kad išvengtum susidūrimo“, – vardija A. Volskis, paklaustas, kuo dronų varžybos skiriasi nuo mėgėjiško pasiskraidymo.

Pasak A. Volskio, tai nė iš tolo neprimena sekmadieniais tingiai pilotuojamo įrenginio parke ar prie ežero, kai galima mėgautis puikiais vaizdais, matomais per planšetės ekraną.

Daugelis mums įprastų fotografavimo dronų, kuriais fotografuojama ar filmuojama, kontroliuojami juos stebint tiesiogiai arba per tiesiogiai kamerų perduodamą vaizdą į telefoną ar planšetę.

Tuo tarpu sportiniai dronai valdomi radijo bangų siųstuvais. Judėjimas stebimas per vadinamuosius pirmo asmens vaizdo akinius (FPV) – tai leidžia į droną įmontuota vaizdo kamera ir video siųstuvas.

„Populiaru sakyti, kad pilotas jaučiasi tarsi pats sėdėtų drono viduje – nors perteikiamas tik vaizdo, rečiau dar ir garso pojūtis,“ – pasakoja A. Volskis.

Skirtingai nuo įprastų dronų, sportiniai įrenginiai neturi papildomų priedų. Nėra automatinių aukščio bei krypties palaikymo, automatinio grįžimo sistemų, todėl pilotas privalo kontroliuoti savo skraidyklę. Korpusas – minimalus, naudojama kuo lengvesnė ir paprastesnė anglies pluošto konstrukcija. Visa tai daroma tam, kad skraidyklė būtų kiek įmanoma lengvesnė ir manevringesnė.

Daugumos standartinių lenktynių dronų svoris vyrauja apie 500 g, o bendra variklių sukuriama trauka gali viršyti ir 6 kg. Tai leidžia pasiekti net 1:12 masės ir traukos santykį.

Lenktynių abėcėlė

Dronų varžybų idėja gana paprasta: droną valdantis pilotas turi kuo greičiau apskristi trasą, aplenkdamas kitus dalyvius. Vienu metu įprastai startuoja 4-6 pilotai, kurie varžosi savo grupėje dėl kuo geresnio rezultato, paskui grupės perskirstomos.

Pasak A. Volskio, nors skirtingi varžybų organizatoriai sudaro skirtingą varžybų eigą, esmė išlieka ta pati – laimi tik greičiausias, arba tas, kuris apskritai pasiekia finišą. „Trasos dažnai būna gana klastingos, sužymėtos įvairiais elementais: vartais, vėliavomis, arba kokiomis nors įmantresnėmis konstrukcijomis pro kurias reikia praskristi,“ – pasakoja jis.

Vaikino nuomone, ši sporto šaka Lietuvoje pritraukia ne tik mėgėjus, bet ir smalsuolius. „Treniruojantis Kaune beveik negalima rasti vietos, kur iškart neatsirastų smalsuolių, norinčių paklausti: „kiek kainuoja, kaip toli ir kaip greitai skrenda, kiek daug pakelia“? – pastebi vaikinas.

A.Volskio žiniomis, Lietuvoje šiuo metu mėgėjų susibūrimai vyksta beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Nors pati bendruomenė ir didelė, norėtųsi matyti daug daugiau Lietuvos atstovų varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagal tai, ką matau dabar, artimiausiose FAI pasaulio taurės varžybose Lenkijoje, broliukų latvių delegacija bus net trigubai didesnė nei mūsų lietuvių“.

Startuoja universitetinė komanda

Studentas kartu su kolegomis Arvydu Tomkumi ir Mantu Žitkumi iš KTU Mechanikos ir inžinerijos fakulteto subūrė pirmąją Lietuvoje universitetinę komandą „DrON“, kuri šį sezoną dalyvaus Gdynėje, Rygoje, Venspilyje, Vilniuje ir kituose miestuose rengiamose varžybose. Komanda startuos gegužės 19-20 dienomis vyksiančiame dronų festivalyje Lenkijoje.

Dronų lenktynės pripažinimą įgijo dar visai neseniai: 2016 m. Pasaulio oro sporto federacija šį užsiėmimą pripažino oficialia sporto šaka, kuriai suteiktas F3U klasės pavadinimas.

Kaip ir kitus dronų sporto gerbėjus, vaikinus pasiekė gera žinia – pagaliau dronų lenktynės buvo įtrauktos į Pasaulio oro sporto federacijos FAI (Fédération Aéronautique Internationale) žaidynes „World Air Games 2020“.

Į savo programą dronų varžybas taip pat įtraukė ir pasaulinis sporto renginys „World Games 2021“ – jį kas ketverius metus organizuoja Tarptautinis olimpinio komitetas. Žaidynės rengiamos toms sporto šakoms, kurios neįtrauktos į Olimpines žaidynes.

Prizinis fondas – milijonas dolerių

Dronų varžybų pradžia neoficialiai laikomi 2014 metai. Pirmąkart dronų lenktynės buvo surengtos Australijoje. Netrukus varžybos išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Ši sporto šaka dar yra labai jauna, bet tendencijos ir tikslai yra labai aiškūs – norima paversti šią sporto šaką kuo patrauklesne žiūrovams,“ – pastebi A. Volskis.

Pasak dronų sportininko, yra dvi pagrindinės uždaros lenktynių organizacijos, suburiančios kviestinius pilotus ir siekiančios surengti kuo įspūdingesnius šou. Viena jų – „Drone Racing League“ (DRL), kurios varžybos transliuojamos per ESPN sporto kanalą, kita – „Drone Champions League“ (DCL).

Volskis išskiria ir praėjusiais metais pirmąsias Lietuvoje surengtas tarptautines dronų lenktynių asociacijos (IDRA) pripažintas varžybas, kuriose dalyvavo pilotai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Užsienio šalyse dronų varžybos sutraukia ne tik minias dalyvių, tačiau ir žiūrovų. Daugiau kaip prieš metus vykusiame Paryžiaus dronų festivalyje virš Eliziejaus laukų nardančias bepilotes skraidykles stebėjo daugiau kaip 150 000 žiūrovų minia.
Pasaulinių varžybų organizatoriai vilioja ir fantastiškais prizais – didžiausio atgarsio sulaukė „World Drone Prix“ varžybos vykstančios Dubajuje, kur prizinis fondas siekia net milijoną dolerių.

Pasak A. Volskio, kitos organizacijos – pasaulinė IDRA, MultiGP (JAV) bei FAI (Europa, Azija) yra labiau orientuotos į dalyvių interesus: „Visos organizacijos – nuo mažiausios iki didžiausios – vieningai sutaria, jog tai – ateities sporto šaka“.

Mantas Lapinskas
Viešųjų ryšių projektų vadovas
Kauno technologijos universitetas

(Visited 10 times, 1 visits today)
123456