Saugiausių kelių šalimi Europoje tituluojamos Švedijos ekspertai pasidalino nuomone ir patarimais apie Lietuvos kelių priežiūros kokybę. Jų teigimu, siekiant toliau gerinti vairavimo sąlygas šalies keliuose ir užtikrinti jų saugumą, svarbi duomenų analizė, inovacijų diegimas ir glaudus bendradarbiavimas su mokslininkais.
Su Lietuvos kelininkais bendradarbiaujantys Švedijos ekspertai pažymi, kad norint užtikrinti kokybišką kelių priežiūrą sudėtingomis oro sąlygomis nepakanka tiesiog turėti daug valymo technikos ir medžiagų barstymui – visų pirma reikia tinkamai analizuoti ir prognozuoti kelių būklę.
„Švedijoje žiemos kelių priežiūrai vidutiniškai skiriama apie 200 mln. eurų, bet visada siekiama sutaupyti. Analizuojame kokių veiksmų imtis, kad pavyktų optimizuoti darbo jėgos ir medžiagų panaudojimą kelių barstymui, o tam padeda tiksli prognozė, kurią pateikia kelių priežiūros valdymo centras“, – pasakoja Jorgen Bogren, docentas iš Švedijos Geteborgo universiteto ir kelių priežiūros sprendimus kuriančios įmonės „Klimator“ atstovas.
Lietuva turi potencialo atsidurti tarp lyderių
Lietuvoje analogišką centrą praėjusių metų rudenį įkūrė AB „Kelių priežiūra“, užtikrinanti nacionalinių ir regioninių kelių priežiūrą. J. Bogren pažymi, kad tai buvo svarbus žingsnis, suteikiantis pagrindą toliau gerinti kelių priežiūros kokybę: „Dabar Lietuva gali pasigirti turinti vieną pažangiausių kelių priežiūros valdymo centrų visame regione. Toliau tokiu tempu diegdami inovacijas turite galimybę atsidurti tarp kelių priežiūros lyderių visoje Europoje“, – teigia ekspertas.
Šiame centre naudojamos panašios technologijos ir programinė įranga kaip ir Švedijoje, visą parą budi įvairių sričių specialistai. Kelių būklės prognozavimui pasitelkiama speciali sistema, padedanti pagerinti kelio dangos temperatūros analizę, priimti sprendimus dėl prevencinių priemonių tam tikruose kelio ruožuose, tiksliau numatyti kritulių geografiją ir pan. Ši sistema jau naudojama Švedijoje, Norvegijoje, Čekijoje.
„Anksčiau naudojomės bendrine orų prognoze – apytiksliai žinojome kokioje Lietuvos dalyje iškris krituliai. Dabar matome kuriame konkrečiame kelio ruože ir kada per ateinančias 4-8 valandas iškris krituliai, o tai leidžia iš anksto suplanuoti darbų eigą. Stebime, kaip juda orai ir kurie keliai bus paveikti pirmiausia, todėl kelių barstymo eiliškumą dėliojame pagal šias prognozes“, – pasakoja Lauryna Šidlauskaitė, „Kelių priežiūros“ Technologijų vystymo projektų vadovė.
Kokybės gerinimui – mokslo partnerystė
Švedijos ekspertas pastebi, kad gerus jo gimtosios šalies rezultatus kelių priežiūros srityje lemia didelis dėmesys moksliniams tyrimams – ypač ilgametis įdirbis vykdant kelių klimatologijos tyrimus ir taikant juos praktikoje, taip pat glaudus kelių administracijos bendradarbiavimas su mokslininkais, šalies universitetais. Jis rekomenduoja šia kryptimi aktyviai dirbti ir Lietuvos kelininkams.
Anot J. Bogren, kelių priežiūros srityje naudojami sprendimai nuolat tobulinami, todėl tyrimai ir prognozavimas tampa vis tikslesni. Tai leidžia didinti darbų kokybę ir efektyvumą, su mažesnėmis investicijomis pasiekti geresnių rezultatų. Pavyzdžiui, artimiausiu metu planuojama, kad kelių analizės sistema pradės rinkti duomenis apie kelių būklę iš pačių keliuose esančių automobilių.
Daiva Stankūnienė
Komunikacijos vadovė
