Nuolatinis stresas darbe ar namuose, per mažai dėmesio laisvalaikiui, fizinio aktyvumo stoka – tokioje aplinkoje kasdien gyvena tūkstančiai lietuvių. Specialistai įspėja, pervargimas ir išsekimas tampa labai rimta šių laikų liga, o jei į ją numojama ranka, pervargimas gali išaugti į depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas ar lėtines ligas.
Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, kad pervargimą galima atpažinti iš gana aiškiai matomų simptomų. „Bendras silpnumas, prakaitavimas, dirglumo padidėjimas, apetito praradimas, bloga nuotaika ar miego sutrikimai, pavyzdžiui, trumpas, negilus, nevisavertis miegas“, – galimus pervargimo ženklus išvardija gydytoja.
„Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Ilma Plynytė antrina, kad reikėtų susirūpinti, net tada, jei ima kamuoti raumenų ar galvos skausmai, taip pat širdies ar virškinamojo trakto sutrikimai – blogas virškinimas, persivalgymas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
Stebėti savijautą
Neretai žmonės yra linkę nesureikšminti pervargimo simptomų, jiems pasireiškus ima kaltinti per trumpą poilsį praėjusią naktį ar patirtą stresą darbe. Pagrindinis skirtumas tarp tiesiog neišsimiegojusio ir pervargusio žmogaus yra tas, kad pervargęs žmogus nebesugeba atsipalaiduoti.
„Galiausiai pervargimas gali trukdyti atlikti net paprasčiausius dalykus. Pavyzdžiui, pervargusiam žmogui labai sunku užmigti, jis nuolat jaučiasi įsitempęs ir gali kamuoti nemiga net tada, jeigu yra labai pavargęs. Pervargę žmonės net naktį miegoję 8 val., kurių suaugusiam žmogui turėtų pakakti poilsiui, vis tiek atsikelia pavargę“, – pažymi „
Eurovaistinės“ specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, jog jau pirmieji pasireiškę simptomai yra ženklas, kad svarbu pradėti labiau savimi rūpintis, nes simptomams tęsiantis ilgiau nei pusmetį, tai jau rimtas ženklas, kad organizmas išsekęs ir jus kamuoja pervargimas.
Keisti įpročius
Gydytoja D. Makaravičienė įspėja, jog ilgalaikis pervargimas gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir ligas. Ilgą laiką nereaguojant į organizmo siunčiamus signalus, vystosi negrįžtami pakitimai smegenyse, pažeidžiama centrinė nervų sistema, o kartu ir psichika.
„Gali pasireikšti tokios ligos kaip depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos, įtampos galvos skausmai, atsirasti lėtinės ligos“, – sako gydytoja.
Norint, kad organizmas būtų stiprus ir pervargimas nepasireikštų, svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio rėžimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis, taip pat labai svarbu, kiek laiko po darbo skiriame poilsiui – šis turėtų būti priešingas darbo pobūdžiui.
„Jei visą diena dirbate sėdimą darbą, vakare rekomenduojama užsiimti aktyvesne veikla – sportuoti, pasivaikščioti ar kitaip pajudėti. Jei tenka bendrauti su klientais, vėliau stenkitės užsiimti veikla, kuri nereikalauja intensyvaus bendravimo. Taip mintys labiau atitrūks nuo darbo ir kitą dieną jausitės labiau pailsėję“, – pataria farmacijos specialistė I. Plynytė.
Jeigu jaučiate, kad kasdienių įpročių sureguliavimo nepakanka, naudinga organizmą pastiprinti B grupės vitaminais. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, šie vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas bei skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi. Jų galima gauti į mitybos racioną įtraukus sardines, austres, tuną ar varškę.
Nuolatinis stresas darbe ar namuose, per mažai dėmesio laisvalaikiui, fizinio aktyvumo stoka – tokioje aplinkoje kasdien gyvena tūkstančiai lietuvių. Specialistai įspėja, pervargimas ir išsekimas tampa labai rimta šių laikų liga, o jei į ją numojama ranka, pervargimas gali išaugti į depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas ar lėtines ligas.
Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė sako, kad pervargimą galima atpažinti iš gana aiškiai matomų simptomų. „Bendras silpnumas, prakaitavimas, dirglumo padidėjimas, apetito praradimas, bloga nuotaika ar miego sutrikimai, pavyzdžiui, trumpas, negilus, nevisavertis miegas“, – galimus pervargimo ženklus išvardija gydytoja.
„Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Ilma Plynytė antrina, kad reikėtų susirūpinti, net tada, jei ima kamuoti raumenų ar galvos skausmai, taip pat širdies ar virškinamojo trakto sutrikimai – blogas virškinimas, persivalgymas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas.
Stebėti savijautą
Neretai žmonės yra linkę nesureikšminti pervargimo simptomų, jiems pasireiškus ima kaltinti per trumpą poilsį praėjusią naktį ar patirtą stresą darbe. Pagrindinis skirtumas tarp tiesiog neišsimiegojusio ir pervargusio žmogaus yra tas, kad pervargęs žmogus nebesugeba atsipalaiduoti.
„Galiausiai pervargimas gali trukdyti atlikti net paprasčiausius dalykus. Pavyzdžiui, pervargusiam žmogui labai sunku užmigti, jis nuolat jaučiasi įsitempęs ir gali kamuoti nemiga net tada, jeigu yra labai pavargęs. Pervargę žmonės net naktį miegoję 8 val., kurių suaugusiam žmogui turėtų pakakti poilsiui, vis tiek atsikelia pavargę“, – pažymi „Eurovaistinės“ specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, jog jau pirmieji pasireiškę simptomai yra ženklas, kad svarbu pradėti labiau savimi rūpintis, nes simptomams tęsiantis ilgiau nei pusmetį, tai jau rimtas ženklas, kad organizmas išsekęs ir jus kamuoja pervargimas.
Keisti įpročius
Gydytoja D. Makaravičienė įspėja, jog ilgalaikis pervargimas gali sukelti ne tik nemalonius pojūčius, bet ir ligas. Ilgą laiką nereaguojant į organizmo siunčiamus signalus, vystosi negrįžtami pakitimai smegenyse, pažeidžiama centrinė nervų sistema, o kartu ir psichika.
„Gali pasireikšti tokios ligos kaip depresija, nerimo sutrikimai, panikos atakos, įtampos galvos skausmai, atsirasti lėtinės ligos“, – sako gydytoja.
Norint, kad organizmas būtų stiprus ir pervargimas nepasireikštų, svarbu laikytis tinkamo darbo ir poilsio rėžimo, būti fiziškai aktyviems, sveikai maitintis, taip pat labai svarbu, kiek laiko po darbo skiriame poilsiui – šis turėtų būti priešingas darbo pobūdžiui.
„Jei visą diena dirbate sėdimą darbą, vakare rekomenduojama užsiimti aktyvesne veikla – sportuoti, pasivaikščioti ar kitaip pajudėti. Jei tenka bendrauti su klientais, vėliau stenkitės užsiimti veikla, kuri nereikalauja intensyvaus bendravimo. Taip mintys labiau atitrūks nuo darbo ir kitą dieną jausitės labiau pailsėję“, – pataria farmacijos specialistė I. Plynytė.
Jeigu jaučiate, kad kasdienių įpročių sureguliavimo nepakanka, naudinga organizmą pastiprinti B grupės vitaminais. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, šie vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas bei skatina ląstelių augimą ir dalijimąsi. Jų galima gauti į mitybos racioną įtraukus sardines, austres, tuną ar varškę.
