Spalio pabaigoje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su stipriausiais skaitmeninimo sričių ekspertais kvietė Kauno pramonininkus susipažinti su išmaniosiomis technologijomis gamybai. Renginyje „Pramonės inovacijų kelias: nuo idėjos iki praktikos“ dalyviai aiškinosi, kaip kurti efektyvesnius darbo procesus gamybos įmonėse ir susipažino su projekto „Smart Inotech pramonei“ galimybėmis.
Gamybos įmonėms – valstybės pagalba
Pasak MITA vadovo Kęstučio Šetkaus, inovacijų poreikį šalyje diktuoja pati rinka. Tad perspektyvūs verslininkai, kurie siekia, kad jų gamybinė įmonė dirbtų efektyviai ir būtų konkurencinga ne tik Lietuvoje, tai puikiai supranta. Tačiau yra ir kita medalio pusė: skaitmenizavimas, inovacijų kūrimas ir diegimas kainuoja brangiai, todėl pramonės įmonės susiduria su investicijų, žinių ir specialistų trūkumu. Tai iššaukia abejones ar nepagrįstas baimes.
„Vadovai dažnai baiminasi, kad skaitmeninimas pareikalaus ilgo pereinamojo laikotarpio ir pristabdys gamybos procesus. Taip pat didelė baimė yra grąža ir atsipirkimas, kaip paskaičiuoti, kad tai apsimokėtų ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent šį pavasarį startavęs projektas „Smart Inotech pramonei“ ir yra tas ramstis gamybininkams, konsultuotis, susipažinti su skaitmeninimo galimybėmis ir pasirengti aiškią strategiją, kaip bus įgyvendinamas skaitmeninimas ir kada jis atsipirks“, – pasakojo MITA vadovas.
Dar šį pavasarį šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti, atsižvelgiant į keletą iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos pramonė. Tai stipri Lietuvos gamybos sektoriaus priklausomybė nuo taip vadinamos „užsakomosios gamybos“, Lietuvos gamybos produktyvumas yra žemesnis nei ES vidurkis, Lietuvos eksporte dominuojantys žemos pridėtinės vertės segmentai net 75% jos gamybos masto. „Smart Inotech pramonei“ projektas ir Lietuvoje veikiantys skaitmeninių inovacijų centrai leis verslininkams lengviau įveikti šiuos iššūkius.
Kaunas išgyvena atgimimo laikotarpį
Pernai Lietuva Europoje užėmė pirmą vietą stabilios veiklos aplinkos ir gero kokybės bei sąnaudų santykio vertinime. O pasaulio kontekste pagal gamybos rizikos indeksą Lietuva atsidūrė net antroje vietoje. Tokie rezultatai nestebina, matant daugumos Lietuvos miestų atsinaujinimą.
Pastarąjį dešimtmetį Kaunas taip pat išgyvena akivaizdų atgimimą: šiame mieste įsikūrė Laisvoji ekonominė zona su keliasdešimt stambių gamybinių įmonių, daugiau nei penkiasdešimt užsienio kapitalo įmonių pasirinko Kauną savo investicijoms ir sukūrė apie septynis tūkstančius darbo vietų. Daugiau nei pusę tiesioginių užsienio investicijų iki šiol sudaro gamyba. Dėl Kaune įsikūrusių chemijos, elektros įrangos, tekstilės, maisto ir gėrimų įmonių šis miestas netgi tituluojamas Lietuvos pramonės sostine.
Pramonės automatizacijos paslaugas teikiančios įmonės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis džiaugiasi, kad Kaune ir visoje Lietuvoje vis daugiau gamybos įmonių drąsiau diegia išmaniąsias technologijas. „Prieš daugiau nei dešimtmetį mes buvome pirmieji, įsikūrę Laisvojoje ekonominėje zonoje. Nežinojome, ar plėsis zona, tačiau dabar matau, kad mes esame ten, kur turėjome būti. Šiuo metu Gamybos ir logistikos teritorija yra dinamiškiausiai besivystanti Kauno LEZ teritorijos dalis. Čia įsikūrusios gamybos, elektronikos ir automatizavimo, logistikos ir distribucijos, maisto pramonės bei farmacijos įmonės. Visos jos diegia skaitmenines technologijas savo veikloje“, – prisipažįsta „Elinta“ vadovas. Jis tiki, kad ateityje ir daugiau gamybos įmonių rinksis darbo procesus lengvinančias išmaniąsias technologijas.
Šį mėnesį LEZ oficialiai savo veiklą pradėjo ir automobilių pramonės milžinės „Continental“ elektroninių komponentų gamykla, kuri atitinka „Pramonė 4.0” reikalavimus. Iki 2021-ųjų šioje gamykloje planuojama, jog darbuosis net tūkstantis žmonių. Prie kvalifikuotų gamybos darbuotojų itin prisideda ir Kauno aukštosios mokyklos, kurios nuolat atnaujina ir pritaiko inovatyvių technologijų studijų programas. Tai leidžia gamybininkams atrasti gabius ir išsilavinusius šiuolaikinių technologijų specialistus tame pačiame mieste.
Šiuolaikinės technologijos gerins darbo sąlygas
Anot Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo prof. Boguslavo Gruževskio, inovatyvius sprendimus taikančiose įmonėse ir darbuotojų atlyginimai žymiai aukštesni.
„Tokiose įmonėse darbuotojai uždirba vidutiniškai daugiau nuo penkiolikos iki penkiasdešimt procentų. Pirmiausia, todėl, kad tokie darbuotojai turi aukštesnę kvalifikaciją ir todėl, kad skaitmeninimas leidžia greičiau ir efektyviau atlikti įvairius darbus ir panaudoti žmogiškus resursus kitose srityse. To pasekoje veikla vyksta efektyviau ir taip auga įmonės pelnas“, – sako profesorius. Tačiau jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tinkamai nepasiruošus įmonės skaitmeninimui, gali atsirasti nekvalifikuotų žmonių nedarbo problema.
Jo įsitikinimu, jau dabar verta ieškoti būdų, kaip efektyviai ir greitai perkvalifikuoti techninius darbus gamyboje atliekančius žmones. Kiekvienam iš jų turėtų būti užtikrinamos galimybės pereiti į kitokią darbo poziciją toje pačioje įmonėje arba valdyti skaitmenines technologijas. Tai ateityje ne tik kels įmonių našumą, bet ir suteiks daug geresnes darbo sąlygas darbuotojams – užtikrins didesnį saugumą, garantuos didesnį atlyginimą ir kt.
